Trainspotting

TRAUKINIŲ ŽYMĖJIMAS („Trainspotting“), 1996


Choose Life. Choose a job. Choose a career. Choose a family. Choose a fucking big television, choose washing machines, cars, compact disc players and electrical tin openers. Choose good health, low cholesterol, and dental insurance. Choose fixed interest mortgage repayments. Choose a starter home. Choose your friends. Choose leisurewear and matching luggage. Choose a three-piece suit on hire purchase in a range of fucking fabrics. Choose DIY and wondering who the fuck you are on Sunday morning. Choose sitting on that couch watching mind-numbing, spirit-crushing game shows, stuffing fucking junk food into your mouth. Choose rotting away at the end of it all, pissing your last in a miserable home, nothing more than an embarrassment to the selfish, fucked up brats you spawned to replace yourselves. Choose your future. Choose life… But why would I want to do a thing like that? I chose not to choose life. I chose somethin’ else. And the reasons? There are no reasons. Who needs reasons when you’ve got heroin?

Kai sužinojau, kad 2017 metais pasirodys antra „Trainspottingo“ dalis, man užėmė žadą – aš tuoj pat pasidalinau nostalgiją keliančiu būsimo filmo anonsu (kurį peržiūrėjau kokius 30 kartų) savo feisbuke, tačiau didelio susižavėjimo sulaukiau tik iš kelių savo bendraamžių draugų. Mano didžiam nustebimui, jaunesnė karta – kaip įsitikinau jau vėliau, paklausinėjęs – nebuvo nei mačiusi, nei girdėjusi apie… „Ką? Ką? Trainspottingą?“

Teisingai, sumautą „Trainspottingą“, po velnių. Geriausią visų laikų filmą apie narkomanus.

Pastatyta pagal Irvino Velšo romaną tuo pačiu pavadinimu, ši ekranizacija yra vienas tų retų atvejų, kai filmas (bent jau mano nuomone) pranoksta knygą. Ką čia ir bepasakysi, tai – tikras režisieriaus Danny Boyle šedevras, kurio scenos jau seniai tapo kultinėmis: nejaugi tikrai niekuomet nematėt, kaip Ewanas McGregoras stačia galva neria į „šlykščiausią klozetą Škotijoje“ arba kraustosi iš proto nuo vaizdinių apie lubomis ropojantį kūdikį? Ne? Tai kodėl jūs vis dar skaitot šią apžvalgą?

Iki antrosios filmo dalies premjeros Lietuvoje dar liko daugiau nei mėnuo, todėl laiko pasiruošti jai tikrai yra. Aš pats retai vaikštau į filmus, tačiau kovą būtinai pasirodysiu kino teatre. Siūlau ir jums, nes tokių gerų progų pasitaiko laaaabai retai.

IMDb: 8,2

Mark “Rent-boy“ Renton: We took morphine, diamorphine, cyclizine, codeine, temazepam, nitrazepam, phenobarbitone, sodium amytal, dextropropoxyphene, methadone, nalbuphine, pethidine, pentazocine, buprenorphine, dextromoramide, chlormethiazole. The streets are awash with drugs you can have for unhappiness and pain, and we took them all. Fuck it, we would have injected vitamin C if only they’d made it illegal.

1 mintis apie “TRAUKINIŲ ŽYMĖJIMAS („Trainspotting“), 1996

Tavo komentaras:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s